Gerbiami partneriai ir bičiuliai,

Galime pasidžiaugti, kad, nepaisant praūžusio karantino, Klaipėdos uosto krovos kompanijos dirbo ir dirba įprastu režimu. Sunkiu metu uostas garantavo ne tik prekių judėjimą, bet ir užtikrino Lietuvos piliečių parvykimą į savo gimtąją šalį – Lietuvą. Tai tik dar kartą įrodo, jog uostas yra viena svarbiausių logistikos arterijų.

Svarbu neužsimiršti ir išsaugoti atsargumą bei visuomet būti pasiruošusiems bet kokiems netikėtumams ateityje. Tai verčia mus visus dar labiau susitelkti, įvertinti efektyvumo procesus, skatinti savo darbuotojus galvoti kitaip ir veikti susitelkusiems kartu.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai

Klaipėdos uostas sulaukė vieno didžiausių laivų istorijoje, kuris švartavosi prie bendrovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) krantinių. Tai sausakrūvių kategorijai priskiriamas laivas FPMC B LUCK.

„Iki šiol tai yra didžiausias Newcastlemax tipo laivas, prisišvartavęs prie KLASCO krantinių ir Klaipėdos uoste. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija pritraukti vis didesnius laivus dėka nuosekliai plėtojamų ryšių su užsienio partneriais, kuriems KLASCO užtikrina greitą ir kokybišką krovą, patikimą partnerystę “, – sakė KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

FAKTAI

• Klaipėdos uoste laivas pakrautas iki 13,8 m grimzlės.
• Klaipėdos uoste į laivą buvo pakrauta apie 135 000 t krovinių.

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“ laimėjo AB „Smiltynės perkėla“ skelbtą atvirą tarptautinį konkursą naujam keleiviniam-krovininiam keltui statyti. 

Įmonei „Smiltynės perkėla“ bus statomas 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Laivu bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų.  

Pavasarį Klaipėdos uoste pirmąjį kartą sėkmingai įvykdyta laivo bunkeriavimo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) operacija. Jos metu Malkų įlankos terminale cementovežio „MV Greenland“ kuro talpa buvo pripildyta dujomis. 

„Cryo Shipping“ į Klaipėdą atplukdė švariausiu iškastiniu SGD kuru jau pripildytą intermodalų ISO konteinerį, jis keltuvu buvo užkeltas ant „Baltkontos“ vilkiko ir nugabentas į Malkų įlankos terminalą.

Iš ant vilkiko sumontuoto ISO konteinerio į cementovežio „MV Greenland“ kuro talpą buvo perkrauta 45 kub. m SGD. Bunkeriavimo operacija vyko pagal visus gerosios praktikos reikalavimus bei Europos jūrų saugumo agentūros rekomendacijas. 

Koronaviruso akivaizdoje uosto krovos kompanijos surėmė pečius ir konsolidavo suaukotas lėšas – per 200 tūkstančius eurų. Už juos nupirkti ir Klaipėdos ligoninėms padovanoti 5 Danijoje pagaminti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai „Dameca AX500“.

Ir narkozės metu tinkami naudoti aparatai sumontuoti Klaipėdos Universitetinėje, Klaipėdos Respublikinėje, Jūrininkų bei Klaipėdos vaikų ligoninėse.

„Visi puikiai suprantame, koks svarbus medikų darbas. Rūpestis medikų bendruomene ir pagalba jai pandemijos akivaizdoje buvo tai, ką galėjome padaryti, kad bent kiek sumažintume koronaviruso pasekmes“, – teigia LJKKA nariai.

„Klaipėdos konteinerių terminalo“ technikos parką papildė du nauji „Konecranes“ krautuvai, skirti tuščių konteinerių krovai saugojimo aikštelėje.

Darbas su šiais šiuolaikiškais krautuvais bus daug ekonomiškesnis negu su sena technika. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai dėl COVID19 epidemijos sulėtėjus krovinių apyvartai tarp šalių pradėjo kauptis didesni negu įprastai tuščių konteinerių kiekiai.

Įgyvendindama aplinkosaugos priemonių planą, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) projektuoja apsauginę sieną, sulaikančią vėją ir kietųjų dalelių sklidimą ore. Kanados gamintojų patentuota apsauginė vėjo siena „DustTamer“ jau 30 metų yra plačiai naudojama JAV, Kanados, Europos, Australijos ir Pietų Amerikos uostuose. Iki 8 metrų siekiančią sieną planuojama įrengti KLASCO teritorijoje esančiose 10-11 ir 7-8-9 krantinėse. Naujosios technologijos įrengimas bendrovei gali atsieiti iki pusės milijono eurų. Nuo 2018 m. metų bendrovė į aplinkosaugos priemones bei krovą spartinančią techniką jau investavo daugiau kaip milijoną eurų ir planuoja investuoti dar 3 mln. eurų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas, LJKKA viceprezidentas Vaidotas Šileika bei LJKKA vykdomasis direktorius Harold Kovs „Vakarų ekspreso“ dienraštyje dalijasi savo mintimis apie miesto ir uosto santykius.

„Mūsų ausys priprato prie daugelį metų kai kurių neatsakingų politikų nuolatos akcentuotos melagingos priešpriešos. Uostas neva nori giliavandenio uosto, o Klaipėdos žmonės nenori. Tada klausiu - kas yra tas uostas?

Uoste daug metų sėkmingai dirbančios krovos kompanijos giliavandenio uosto nenori. Nenori taip pat, kaip ir Klaipėdos žmonės. Uoste dirbančios kompanijos pirmiausia ir sudaro uostą.

Jos nori, kad uoste būtų plėtojama jau esama infrastruktūra. Ir be megaprojektų, efektyviai naudojama esama uosto teritorija yra pajėgi aptarnauti dvigubai didesnius krovinių srautus.

Neskraidykime padebesiais, o racionaliai ir ūkiškai naudokime turimus resursus. Yra visos sąlygos sėkmingai vystyti mūsų uostą pietinėje dalyje.

Gal kažkas Vilniuje ir nori giliavandenio uosto. Akivaizdu, kad Klaipėdos uoste dirbantys ir mieste gyvenantys uostininkai jo nenori. Nenori jo ir miesto bendruomenė. Nenori jo ir miesto valdžia. Vadinasi, reikia vienytis, o ne skaldytis, tam, kad strateginis tikslas būtų pasiektas“, straipsnyje teigia V. Dambrauskas.

Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas – profesijos, kurių nesutiksi niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Tęsiame projektą, kurio metu pristatome unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.

Centriniame Klaipėdos terminale dirbantis stividorius  Anatolijus Jegorovas ir jo sūnus Vladislavas Jegorovas – dokininkas mechanizatorius, kraunantis ratinės technikos ir kitokius krovinius.

26-erius metus „Klaipėdos konteinerių terminale“ dirbanti Liudmila Sokolova uosto kranuose - maždaug nuo 1983 metų. Terminale ji vienintelė moteris kranininkė, galinti dirbti įvairių tipų kranais, už ilgametį darbą ir gerus rezultatus ne kartą apdovanota įmonės padėkomis ir premijomis.