|
Gerbiami partneriai ir bičiuliai,
Asociacija
prabėgusį ketvirtį gyveno pašėlusiu ritmu, kurio metu išryškėjo kelios
svarbiausios kryptys: saugumas, organizaciniai pokyčiai, optimizmas,
išliekantis net ir krizinių situacijų metu.
Visas
pasaulis vis dar apimtas neapibrėžtumo dėl tebesitęsiančios COVID-19
pandemijos būsenos. Su tuo neapibrėžtumu vis dar tenka taikytis ir mums.
Vis
dėlto turime pripažinti, kad virusas be nerimo mums atneša ir labai
svarbių pamokų. Pasitikrinome savo gebėjimą reaguoti, greitai ir
lanksčiai pertvarkyti darbo procesus, krizės akivaizdoje ieškoti naujų
galimybių.
Turbūt
svarbiausias įgūdis šiais laikais – mokėti greitai prisitaikyti prie
kintančios aplinkos ir nuolat mokytis.
O
aplinka kinta nuolat. Štai tvarius verslo santykius ir ilgametę
partnerystę su klientais Baltarusijoje vis labiau klibina ten kaistanti
politinė ir visuomenės tarpusavio atmosfera.
Vis
tik viliamės, kad esama geopolitinė situacija netrukus išsispręs ir
verslas grįš į normalias bendradarbiavimo vėžes. Klaipėdos uosto
kompanijos su klientais Baltarusijoje bendradarbiauja daug metų. Ir
toliau dirbame komerciniais pagrindais ir tikimės, kad politiniai
aspektai nepakeis abipusių įsipareigojimų apimties ir kitų sutartyse
apibrėžtų santykių.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų
asociacijos (LJKKA) nariai
|
|
|
|
Lietuvos
jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vykdomuoju direktoriumi
paskirtas Robertas Valantiejus. Jis pakeitė pastarąjį dešimtmetį šias
pareigas ėjusį Haroldą Kovs.
Admirolo
Makarovo vardo jūrų akademiją Sankt Peterburge baigęs bei Pasaulio jūrų
universitete Malmėje uosto vadybos magistro laipsnį įgijęs R. Valantiejus
turi daugiau nei dviejų dešimtmečių jūrinės veiklos bei darbo uoste
patirtį. Naujasis LJKKA vadovas devynerius metus dirbo Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kur karjerą baigė eidamas Strateginio
planavimo viršininko pareigas. Pastaruosius 15 metų R. Valantiejus dirbo
privačiose uosto krovos kompanijose.
|
|
|
|
Laiku
pasiūlius rinkai didesnius konteinerių remonto ir „upgrading‘o“ pajėgumus,
„Klaipėdos Smeltės“ komandai krizinėje situacijoje pavyko įžvelgti naujų
galimybių bei kompensuoti neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką importo ir
eksporto srautams.
„Klaipėdos
Smeltės“ konteinerių terminale konteinerių krovos apimčių augimas
fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, lyginant su atitinkamais
ankstesniųjų metų mėnesiais. Planuojama, kad per antrą ir trečią 2020
metų ketvirtį kompanija perkraus 123.000 TEU, apie 37 % daugiau, nei
analogiškais 2019-tųjų metų ketvirčiais.
Tiesa,
bendrovės metinis krovos rezultatas nemaža dalimi priklausys nuo
konteinerinės laivybos kompanijų komercinės strategijos rytinės Baltijos
regione. Pandemijos fone sumažinusios aktyvų laivų tonažą, pastaraisiais
mėnesiais laivybos linijos prioritetą teikdavo brangesniems kroviniams,
pakraunamiems į okeaninius laivus Vakarų Europoje, tačiau palaipsniui
grąžinant laivus į reisus bei atsigaunant vietinei ekonomikai,
planuojamas pervežimų augimas ir Klaipėdos kryptimi.
Klaipėdos
konteinerių terminalas (KKT) taip pat tikisi, kad po pirmųjų aštuonių
mėnesių jaučiamas nedidelis atsilikimas konteinerių krovoje bus
likviduotas paskutinį metų ketvirtį, kai konteinerinių krovinių srautai
paprastai išauga. Per sausio – rugpjūčio mėn. KKT perkrauta 282 888 TEU,
tai sudaro 66% visų per Klaipėdos uostą transportuotų konteinerių
Bendri
KKT terminalų 8 mėnesių krovos rezultatai pagal tonažą pasiekė 2019 m. to
paties periodo lygį ir siekė 3,7 mln. tonų.
|
|
|
|
AB
„Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupei priklausantis didžiausias
Baltijos šalyse plaukiojantis dokas, skirtas remontuoti „Panamax“,
„Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus, liepos pabaigoje priėmė pirmąjį
laivą.
Tai
buvo 189 metrų ilgio ir 30,5 metrų pločio konteinervežis „Minerva“,
priklausantis vokiečių kompanijai „Bernhard Schulte Shipmanagement“
(BSM). Jam buvo atlikti privalomieji remonto darbai, kad atitiktų savo
klasei keliamus reikalavimus.
VLG
įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika akcentavo, kad
darbą pradėjus dokui Nr. 12, kurio ilgis – 235, plotis – 45 metrai, o
keliamoji galia 33 tūkst. tonų, verčiamas naujas bendrovės istorijos
puslapis – atsiveria visiškai naujos galimybės, leisiančios užimti dar
aukštesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje.
|
|
|
|
„Vakarų Baltijos laivų statykla“ pradėjo
įgyvendinti „Vakarų laivų gamyklos“ (VLG) įmonių grupei,
uostamiesčiui ir visai Lietuvai reikšmingą projektą. Paskutinę rugpjūčio
dieną įvyko keleivinio-krovinio kelto „Klaipėda“ plieno pjovimo
ceremonija, simbolizuojanti laivo statybos pradžią.
„Smiltynės perkėlai“ statomas 60 metrų ilgio ir 14
metrų pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Laivu bus galima
pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų
automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius,
kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų. Kelto korpusas bus
konstruojamas iš plieno, o antstatas – iš aliuminio. Planuojama, kad
keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas
Čiakas įsitikinęs, kad naujasis keltas ne tik papildys įmonės laivų
rikiuotę, bet ir pagerins bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, atvers
naujas perspektyvas dar labiau išplėsti veiklos apimtis.
„Visa mūsų bendrovės komanda nekantriai laukia tos
dienos, kai keltas bus pastatytas ir pradės kursuoti. Siekdami patenkinti
mūsų klientų poreikius ir toliau užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų
kokybę, privalome tapti dar modernesniais ir žengti koja kojon su
naujovėmis. Neabejojame, kad ši investicija atneš teigiamą naudą tiek
bendrovei, tiek ir visiems mūsų klientams. Džiaugiamės glaudžiu ir
produktyviu bendradarbiavimu su profesionalia projektuotojų komanda ir
būsimo kelto statytojais. Bendromis pastangomis mums pasisekė atrasti
optimaliausius sprendimus, o dabar laukime rezultatų“, − teigė M.Čiakas.
|
|
|
|
Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos SGD terminale lankėsi
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda bei energetikos
ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šalies vadovui buvo pristatyta Klaipėdos SGD
paslaugų centro infrastruktūra – SGD terminalas ir SGD paskirstymo
stotis.
Prezidentas su energetikos ministru Žygimantu
Vaičiūnu ir „Klaipėdos naftos“ vadovu Dariumi Šilenskiu taip pat aptarė
galimybes įsigyti SGD laivą-saugyklą po to, kai 2024 metais baigsis
dabartinė laivo „Independence“ nuomos sutartis, bei kitus svarbiausius
šiuo metu vykstančius su SGD susijusius projektus.
Primename, kad SGD įstatymu KN yra įpareigota ne
vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti
plaukiojančiąją SGD saugyklą su išdujinimo įranga ir tapti jos valdytoja
Lietuvoje, t. y. tapti visos infrastruktūros ir suprastruktūros
savininke. Bendrovė turi pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą
bei užtikrinti patikimą SGD terminalo veiklą iki 2044 m.
|
|
|
|
LJKKA jau vienuoliktą kartą tapo Laivų parado –
vieno ryškiausių ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos jūrinės
valstybės akcentų – mecenatė.
Klaipėdos laivų paradas šiemet į Klaipėdą sugrįžo
neįprastu metu – rudenį. COVID-19 pakoregavo tradiciją prie Kuršių marių
visiems susitikti gegužę, todėl mažąja jūros švente vadinama šventė
surengta trečiąjį rugsėjo savaitgalį.
Daugybė puikiai nusiteikusių renginio žiūrovų
stebėjo dešimtis Kuršių mariose sušvitusių laivelių, mėgavosi didingų
keltų sveikinimu bei įspūdingas fejerverku.
|
|
|
|
UAB Birių krovinių terminalas yra viena pirmųjų
bendrovių Klaipėdoje nuo šių metų birželio 1 d. administracijos
darbuotojams įvedusi oficialią 4 darbo dienų savaitę, paliekant tokį patį
atlygį, kaip dirbant penkias dienas. Toks sprendimas priimtas siekiant
visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą.
„Darbuotojų valdymas įmonėje grįstas darbuotojų
atsakomybe ir profesionalumu, todėl vadovaujančių pareigų terminale yra
minimaliai. Tokioje komandoje 4 dienų administracijos darbo savaitė buvo
natūralus žingsnis“, - teigia BKT generalinis direktorius Vidmantas
Dambrauskas.
Bendrovė džiaugiasi, kad sutrumpėjus darbo savaitei
komanda daugiau laiko gali skirti šeimai, pomėgiams, poilsiui ir kitiems
gyvenimo aspektams.
BKT darbuotojai yra savo srities profesionalai,
išsiskiriantys produktyvumu ir pozityviu požiūriu į darbą, todėl
trumpesnė darbo savaitė dar labiau padidino jų motyvaciją, darbo kokybę
bei veiklos efektyvumą.
2020 metais BKT įteikti net du dienraščio „Verslo
Žinios“ organizuojamo „Geidžiamiausio darbdavio“ apdovanojimai. Bendrame
reitinge BKT pakilo iš VI į III vietą ir jau antrus metus iš eilės tapo
geidžiamiausiu darbdaviu transporto sektoriuje.
|
|
|
|
Rugsėjį LR susisiekimo ministerijoje atidaryta
Klaipėdos jūrų uosto inovacijų paroda. Joje galima sužinoti apie
inovatyvias technologijas, kurios prisideda ne tik prie uosto kompanijų
konkurencingumo, bet ir užtikrina švaresnę aplinką.
Parodoje pristatomi technologiškai sudėtingi
robotai, kurie padeda statyti laivus, elektriniai robotai-lokomotyvai,
kurie, palyginti su įprastais dyzeliniais šilumvežiais, eliminuoja apie
500 t CO2 bei kitų sudegintų degalų emisijų per metus.
Daug dėmesio skiriama ir suskystintųjų gamtinių
dujų technologijoms – Lietuvos inžinieriai sukūrė pažangią technologiją,
įgalinančią efektyviai panaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) šalčio
energiją. Be to, Klaipėdoje sukurtas unikalios vidaus vandenų transporto
priemonės – suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija
varomos hibridinės baržos – prototipas. Reaguojant į griežtėjančius
aplinkosauginius reikalavimus, laivuose įdiegiamos pažangios filtrų sistemos
ir taip mažinama oro tarša.
Parodoje pristatomi ir modernūs, Klaipėdos uoste
esantys simuliatoriai, kurie padeda imituoja laivų ir kranų valdymo
procesus. Esama ir ateities inovacijų – kuriami povandeninio drono,
autonominio keleivinio kelto prototipai.
|
|
|
|
Verslo ir mokslo organizacijos telkia jėgas
plėtojant jūrinių inovacijų ekosistemą šalyje – šiuo tikslu šią vasarą
įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Siekiama, kad jis taptų platforma
aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui.
Lietuvos jūrinio klasterio steigimą inicijavo nuo
2016 m. veikiantis Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasteris. Šiuo metu
jo veikloje dalyvauja 17 partnerių – Lietuvos bei tarptautinių verslo organizacijų,
mokslo institucijų, tarp kurių ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija
„Bega“, AB „Klaipėdos nafta“ (KN), Vakarų laivų gamykla (VLG).
Tikimasi, jog ateityje Jūrinio klasterio narių
spektras ženkliai prasiplės bei apims dar daugiau uosto įmonių, laivų
statybos ir remonto, jūrinės energetikos sektorių atstovų. Naujosios
platformos koordinatoriumi tapo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
(KMTP).
Siekiant skatinti aukštos pridėtinės vertės
produktų ir paslaugų kūrimą klasteris bus orientuotas į automatizacijos,
skaitmenizacijos, daiktų interneto, duomenų analizės ir panaudojimo,
dirbtinio intelekto ir sistemų integracijos sprendimus. Naujoji platforma
inicijuos inovatyvius projektus bei kvies jų įgyvendinimui pasitelkti
Vakarų Lietuvoje išvystytą mokslinę infrastruktūrą – Klaipėdos
universiteto Jūros tyrimų institutą, Akvakultūros kompetencijų centrą,
kitas mokslines bazes ir laboratorijas.
|
|
|
|
Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų
švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas – profesijos, kurių nesutiksi
niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Tęsiame projektą, kurio metu
pristatome unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.
|
UAB Krovinių terminalo vamzdynų labirinte jau 15
metų nepasiklystantis mechanikas Rolandas Juzokas.
|
Iš užsienio grįžę ir emigrantų duoną į darbą Birių
krovinių terminale (BKT) išmainę bendrovės pamainos viršininkas Mantas
Stonkus ir dokininkas mechanizatorius Tomas Kučinskas.
|
UAB „Kamineros krovinių terminalo“ krovos darbų
vadovas Žilvinas Kvaraciejus laisvalaikiu skambina pianinu.
|
|
|
|
|
|
Lietuvos jūrų
krovos kompanijų asociacija
Nemuno 51, LT-91190 Klaipėda
Tel.: +370 46 250001
Faks.: +370 46 380010
El. paštas: info@ljkka.lt
|
|