Gerbiami partneriai ir bičiuliai,

Šiandien verslo žodyne kone kasdien kartojami keli pagrindiniai žodžiai: „saugumas“ ir „inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai“, o tai, kas iki pandemijos buvo siekiamybė, šiandien jau yra realybė.

Ar spėjote pastebėti, kada šiais metais išsitrynė riba tarp realaus ir virtualaus gyvenimo? Kaip staiga sugebėjome sukurti ištisas skaitmenines sistemas ir rasti tinkamus technologinius sprendimus, užtikrinančius darbuotojų nuotolinį darbą bei veiklų tęstinumą nestabdant procesų? Nors drauge su visu pasauliu kovojame su mus visus ištikusiu iššūkiu, tačiau sugebėjome susitelkti, veikti įsiklausydami į rinkos poreikius, atliepti savo partnerių lūkesčius bei susivienyti srityse, kurios labiausiai reikalauja socialinio įsiklausymo.

Visi drauge esame atsakingi už tai, kad globalūs iššūkiai taptų progreso ar pokyčių jėga, o ne atskirties pretekstu. Siekime, kad tai, ką gauname kaip iššūkius, įvertintume kaip naujas galimybes, atveriančias naujas veiklos perspektyvas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai

LKAB „Klaipėdos Smeltė“ baigė valdybos patvirtintą 2018-2020 metų investicijų projektą į konteinerių terminalo pajėgumų didinimą. Investicijų suma į sandėliavimo aikštelių rekonstrukcijos darbus siekia beveik 23,5 mln. eurų, į krovos techniką  ir kitą įrangą investuotą beveik 41,5 mln eurų ir tai leis kompanijos krovos pajėgumą padidinti iki 800.000 konteinerių (apie 1.1 mln. TEU).

Pasak „Klaipėdos Smeltės“ vadovo Rimanto Juškos, užbaigus rekonstrukciją, sutvarkyta apie 95% „Klaipėdos Smeltės“ teritorijos: „Rekonstrukcijos metu iš viso atnaujinta daugiau kaip 95 tūkst. kv. metrų terminalo aikštelės dangos, įrengti požeminiai inžineriniai tinklai, užterštų nuotekų rezervuarai su automatinėmis elektrinėmis sklendėmis ir modernus apšvietimas. Darbų metu terminalo veikla sustojusi nebuvo“.

Šį svarbų „Klaipėdos Smeltės“ plėtros etapą užbaigė penktojo STS krano pristatymas į Klaipėdą. Ship-to-Shore (STS) tipo kranas, surinktas Suomijos Konecranes gamykloje Hanko uoste, bendrovę pasiekė gruodžio 15 d. Į Klaipėdą jį atplukdė jūrinis vilkikas ODYS su barža TRD Horizon.

STS tipo kranas yra skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius į/iš fiderinių bei okeaninių laivų. Planuojama, kad apie 10 mln. eurų kainuojantis modernus ir sudėtingas įrenginys, kuriuo dirbs „Klaipėdos Smeltės“ mokymo centre paruošti specializuoti kranininkai, sustiprins Klaipėdos pozicijas konkuruojant su kaimyniniais Gdansko, Bremerhafeno, Hamburgo uostais bei padės grąžinti į Lietuvos uostą okeaninius konteinervežius su tranšipmento kroviniu, šiuo metu kraunamu tik epizodiškai.

65 tonų keliamosios galios kranas, vienu metu pakeliantis du pilnus 20-ties pėdų konteinerius, įtvirtins „Klaipėdos Smeltės“ pozicijas lyderių pagal krovos spartą trejetuke tarp 38 pasaulio konteinerių terminalų, kuriuos valdo bendrovės akcininkė – „Terminal Investment Limited“.

UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ (CKT) įvykdyta pirmosios puspriekabės pervežimo „LTG Cargo“ traukiniu operacija

Bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė „Centriniame Klaipėdos terminale“ (CKT) buvo pakrauta ant specialios „LTG Cargo“ traukinio platformos ir išgabenta į Vilniaus Intermodalinį terminalą. Čia į ją pakrovus krovinį, ji išgabenta atgal į Klaipėdą

„Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti „žaliojo uosto“ koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus“, – teigia CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Ateityje siekiama pradėti vykdyti reguliarius puspriekabių vežimus bei klientams siūlyti susisiekimą su Vokietijos bei Skandinavijos šalių uostais – Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

Dienraštis „Verslo  Žinios“ jau eilę metų organizuoja projektą „Lietuvos sektorių lyderiai“. Pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrenkamos pačios stipriausios Lietuvos bendrovės iš pagrindinių verslo sektorių, pirmaujančių pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Sudarant „Sektorių lyderių“ reitingą, tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės lyginamos tarpusavyje. Vertinimas atliekamas pagal 9 rodiklius - nuo pardavimo pajamų, pelno ir pelningumo rodiklių, organizacijos augimo progreso iki darbuotojų skaičiaus ar darbo užmokesčio santykio su kitomis sektoriaus įmonėmis.

Neseniai paskelbtame transporto sektoriaus lyderių sąraše Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) užėmė solidžią penktą vietą.

Lietuvos pramonininkų bendruomenė kartu su šalies Vyriausybe įvertino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ įgyvendinamą unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą.

Ši kompanijos „Bega“ iniciatyva yra vienas iš realių žingsnių Klaipėdos jūrų uoste įgyvendinant Europos Sąjungos Žaliojo kurso politiką bei šiemet už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus paskelbtą Žaliojo jūrų uosto koncepciją.

„Bega“ nuo 2016 m. vykdo manevrinių geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, pagal kurią dyzeliniai šilumvežiai yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais. Iki šių metų kompanijos „Bega“ specialistai buvo sukūrę ir pagaminę keturis į tinklą įjungiamus elektrinius lokomotyvus.

2020-aisiais specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė dar vieną unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas, baterijos įkrovimo laikas – iki 2 valandų. Elektrinio variklio galia – 80 kW, jo pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų, arba per 2000 tonų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šį įrenginį pripažino Lietuvos metų gaminiu-2020 ir apdovanojo aukso medaliu.

Spalio mėnesį baigta UAB Malkų įlankos terminalas eksploatuojamos krantinės Nr. 142 rekonstrukcija. Rekonstrukciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atliko UAB „Borta“.

Po rekonstrukcijos akvatorija prie krantinės Nr. 142 galės būti išgilinta iki 14 m gylio, kas suteiks Malkų įlankos terminalui galimybę pakrauti Panamax dydžio laivus praktiškai iki maksimalios jų grimzlės. Numatytą 14 m gylį planuojama pasiekti 2021 m. pirmąjį ketvirtį.

Malkų įlankos terminale taip pat sėkmingai užbaigtas visos terminalo teritorijos apšvietimo sistemos atnaujinimas, kurio metu seni metalo halido ir natrio šviestuvai pakeisti į energiją taupančius LED šviestuvus.

Planuojama, kad ši inovacija per vienerius metus leis sutaupyti 64,6 MWh energijos ir daugiau kaip 50 proc. sumažins elektros energijos suvartojimą. Be to, numatomas ilgesnis apšvietimo įrangos tarnavimo laikas.

Sprendimas investuoti į efektyvų energijos vartojimą svarbus ne tik dėl ekonominės naudos verslui, bet ir dėl aplinkosauginio faktoriaus – daugiau kaip 23 tonomis sumažės išmetamo į aplinką CO2 kiekis.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas. Jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Šie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link.

Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.

Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį.

Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pasirašė sutartį su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dėl dviejų talpyklų rekonstrukcijos ir pritaikymo bitumo krovai darbų. Juos baigti planuojama kitų metų antroje pusėje. Sutarties vertė – 2,1 mln. Eur.

Tai vienas iš bendrovės suplanuotų investicinių projektų, siekiant didinti naftos terminalo Klaipėdoje efektyvumą ir lankstumą pritaikant esamą infrastruktūrą naujiems kroviniams.

Rangovas įsipareigoja „iki rakto“ paruošti esamas dvi talpyklas po 4200 kub. m, kuriose būdavo laikomas mazutas su vandens priemaišomis, naujam produktui – bitumui perkrauti ir sandėliuoti.  Prie talpyklų bus įrengti produkto iškrovimo siurbliai, kuriais iš autocisternų karštas (150-160 laipsnių Celsijaus) bitumas bus supumpuojamas į talpyklas, jose laikomas ir kaupiamas bei vėliau perkraunamas į tanklaivius.

„Vykdydami savo strateginį planą ir siekdami vieno iš tikslų – įsilieti į naujų naftos produktų rinkas pradedame talpyklų bitumo krovai pritaikymo projektą. Tai naujas produktas, kurį planuojame padėti krauti kitąmet. Tai kartu ir vienas iš KN naftos terminalo efektyvumo didinimo tikslų. Šie metai kitaip nei bet kurie kiti parodė, kad ilgalaikis planavimas kartu su greita reakcija į rinkos pokyčius ir prisitaikymas laiku yra būtinas tam, kad pavyktų amortizuoti praradimus viename krovinių segmente diversifikuojant portfelį. Šiemet dėl kritusių naftos kainų ir naftos produktų perdribimo maržų sumažėjus jų srautui per KN terminalus, daugiau krauta žaliavinės naftos, biodegalų bei teikta daugiau naftos produktų saugojimo paslaugų“, komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas – profesijos, kurių nesutiksi niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Tęsiame projektą, kurio metu pristatome unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.

LKAB „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai savo patirtimi dalijasi įvairiuose pasaulio uostuose.

Instruktoriai kranininkai Tomas Jasčenskas, Tomas Brazdauskis, Valdas Kubilius, Artiomas Petrovas per pastaruosius kelerius metus sėkmingai baigė mokymo projektus Neapolyje (Italija), Sankt Peterburge (Rusija), Lome (Togas), Umm Kasre (Irakas).

Susipažinkite

Ar žinote, kokį įdomų ir sudėtingą darbą uoste atlieka stividorius? Apie savo darbo ypatumus pasakoja AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) krovos terminalo vyriausiais stividorius Vytautas Ilakis.

KN (AB „Klaipėdos nafta“) darbuotojai Martynas Ambrozaitis ir Gediminas Čeginskas padeda užtikrinti sklandžią Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklą. Martynas dirba krante, o Gedminas kasdien į darbą keliauja laiveliu.