Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) per 2025-us metus perkrovė 6,8 mln. tonų krovinių ir tai užtikrino KKT vietą tarp trijų didžiausių krovos terminalų Klaipėdos uoste.

„Per daugiau nei 31 veiklos metus galiu pasakyti viena – vienodų metų nebūna. Kiekvieni metai atneša savų iššūkių, netikėtumų ir sprendimų, ypač šiandieniniame geopolitinių pokyčių kontekste“,- teigia Vaidotas Šileika, KKT vadovas.

Nors bendros krovos apimtys, lyginant su 2024 metais, mažėjo keliais procentais, rezultatai vertinami pozityviai – terminalas išlaikė stabilias pozicijas rinkoje, o viename iš segmentų fiksuotas reikšmingas augimas.

Per 2025 – uosius KKT pasiekė šiuos rezultatus:

• Perkrauta 6,8 mln. tonų krovinių, 2 proc. mažiau nei per 2024 metus, kai krovos apimtys siekė – 6,9 mln. t;
• Konteinerių perkrauta 491 277 TEU, kai 2024 – ais krova sudarė – 499 129 TEU;
• Ro – Ro krovos apimtys sudarė 1,317 mln. tonų, t.y. 14 proc. daugiau lyginant su 2024 m.;
• Generalinių krovinių perkrauta 836 tūkst.t, kai praėjusiais metais krova sudarė – 927 tūkst.t;
• Aptarnauta 1119 krovininių laivų.

Didžiausias augimas 2025 metais fiksuotas Ro-Ro krovos segmente, kur apimtys išaugo net 14 procentų. Svarbiu metų įvykiu tapo didžiausio partnerio „TT-Line“ kelto „Nils Holgersson“ priėmimas ir sėkmingas aptarnavimas. „Tai pareikalavo kruopštaus pasirengimo ir infrastruktūros pritaikymo, tačiau rezultatas parodė, kad terminalas yra pasiruošęs dirbti su didžiausiais Ro-Ro laivais be papildomų trikdžių“, – teigia KKT vadovas.

2025 metais KKT perkrovė 491 277 TEU, t. y. šiek tiek mažiau nei metais anksčiau. Šį pokytį lėmė geopolitiniai veiksniai, pasikeitę krovinių srautai bei konkurencinė aplinka Klaipėdos uoste. „Nors konteinerių krova sumažėjo, šie metai buvo labai svarbūs kokybiniu požiūriu. Terminalą pasiekė nauja konteinerinė linija ONE, o taip pat aptarnavome didžiausią konteinerinį laivą per visą terminalo istoriją“, – pabrėžia vadovas.

Generalinių krovinių segmentas tai pat šiek tiek mažino apimtis lyginant su 2024 metais ir tai daugiausia lėmė tam tikrų tranzitinių krovinių, pavyzdžiui, fero lydinių iš Kazachstano, pasitraukimas iš Klaipėdos uosto. Nepaisant to, metai pasižymėjo išskirtiniais ir technologiškai sudėtingais projektais. Terminale buvo įgyvendintos nestandartinės krovos schemos – pirmą kartą trąšos buvo iškraunamos iš konteinerių atplukdytų laivais, sandėliuojamos ir pakraunamos atgal į laivus. Taip pat sėkmingai aptarnautas 42 tūkst. tonų trąšų laivas, vykdant tiesioginį biraus krovinio fasavimą į didmaišius. „Šie projektai dar kartą įrodė, kad KKT yra universalus terminalas, galintis prisitaikyti prie įvairių krovinių ir klientų poreikių“, – pažymi V.Šileika.

KKT septintus metus iš eilės patenka tarp 15 proc. stipriausių įmonių Lietuvoje. Šis įvertinimas atspindi įmonės teigiamą ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, taip pat – indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą ir sąžiningą verslo kultūrą.