Prie iniciatyvos prisijungusios asociacijos narės – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ ir Klaipėdos konteinerių terminalas – ekskursijų dalyviams atvėrė savo teritorijas. Lankytojai galėjo savo akimis pamatyti, kaip priimami ir aptarnaujami laivai, perkraunami bei kaupiami kroviniai, organizuojamas jų tolesnis gabenimas geležinkeliais ir autotransportu.

Ekskursijų metu dalyviams taip pat pristatyta terminaluose naudojama technika ir infrastruktūra, automatizuotos krovos valdymo sistemos bei įvairių sričių uosto specialistų darbas. Daugeliui tai buvo reta galimybė patekti į įprastai visuomenei uždaras uosto teritorijas ir iš arti pamatyti, kaip veikia vienas svarbiausių Lietuvos transporto ir logistikos centrų.

Išskirtinę pažintinę programą Jūros šventės dalyviams parengė ir tarptautinė energijos terminalų operatorė AB „KN Energies“. Bendrovė pakvietė keltu apiplaukti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir iš arti pamatyti laivą-saugyklą „Independence“ – Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolį ir strategiškai svarbų valstybės objektą.

Ši išvyka sulaukė itin didelio susidomėjimo. Net lietingas oras nesumažino lankytojų noro savo akimis pamatyti terminalą ir daugiau sužinoti apie jo vaidmenį užtikrinant Lietuvos bei viso regiono energetinį saugumą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Laimono Rimkaus teigimu, tokios iniciatyvos padeda visuomenei geriau suprasti ne tik uosto mastą, bet ir jame veikiančių įmonių bei jų darbuotojų indėlį.

„Kalbėdami apie Klaipėdos uostą dažnai minime bendras krovos apimtis, laivų skaičių ar uosto pozicijas regione. Tačiau už šių rodiklių stovi konkrečios krovos kompanijos ir jų darbuotojai. Būtent terminaluose kasdien priimami laivai, perkraunami kroviniai, organizuojamas jų kaupimas, logistika ir tolesnis gabenimas. Krovos kompanijų atliekami darbai tiesiogiai kuria rezultatus, leidžiančius Klaipėdos uostui išlaikyti lyderio pozicijas Rytų Baltijos regione“, – sakė L. Rimkus.

Pasak jo, didelis ekskursijų dalyvių skaičius patvirtino, kad visuomenei įdomu, kuo gyvena Klaipėdos uostas ir kokie procesai vyksta už įprastai uždarų jo teritorijų vartų.

„Uostas yra neatsiejama Klaipėdos tapatybės dalis, tačiau dėl teisės aktuose nustatytų ir saugumo reikalavimų didelė jo veiklos dalis miestiečiams lieka nematoma. Atverdami terminalų duris norime parodyti, kad uostas – tai ne tik krantinės, laivai ir kroviniai. Tai modernios technologijos, sudėtingi logistikos procesai, tūkstančiai darbo vietų ir žmonės, kurių profesionalumas užtikrina sklandų bei patikimą uosto darbą“, – pabrėžė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.