Investiciniai projektai įgyvendinami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste
Krovos rezultatyvumui pasiekti ir uosto konkurencinėms galimybėms rytinėje Baltijos jūros pakrantėje išlaikyti ypatingai svarbus uosto infrastruktūros investicinių projektų įgyvendinimas. Laiku įgyvendintos rinkos poreikius atitinkančios investicijos suteikia uosto operatoriams galimybes išlaikyti esamus krovinių srautus ir pritraukti naujus klientus. Klaipėdos uosto krovos bendrovių veiklos apimtis lemia ir mokesčių į valstybės biudžetą dydį: įvertinta, kad viena per Klaipėdos uostą perkrauta krovinio tona generuoja apie 10 Eur pajamų į valstybės biudžetą, o vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 Eur privačių investicijų į uosto suprastruktūrą.
Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m, įskaitant užteršto grunto sutvarkymą ir gamtosauginės krantosaugos sienutės įrengimą
2020 m. užbaigtas projektas „Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m, įskaitant gamtosauginės krantosaugos sienutės įrengimą“ – įgyvendinti techniniai projektų sprendiniai (įrengtas krantosaugos
statinys, praplėstas Malkų įlankos įplaukos kanalas į vakarinę Smeltės pusiasalio pusę, išvalytas ir sutvarkytas užterštas gruntas, atlikti Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio darbai) užtikrina Malkų įlankos navigacinį saugumą ir suteikia galimybę saugiai į Malkų įlankoje esančius terminalus priimti panamax ir post panamax tipo laivus.
Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas
Siekiant padidinti laivybos saugumą ir didžiųjų laivų aptarnavimo kokybę, rekonstruojama uosto prieigos infrastruktūra – pietinis ir šiaurinis uosto bangolaužiai. Projekto tikslas – pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taip didinant uosto pralaidumą ir mažinant krovinių gabenimo laiko sąnaudas (kelionės kaštus) bei oro taršą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas nuo PK21 iki PK85 (iki 15 m gylio)
Augant į uostą atplaukiančių didesnės talpos laivų skaičiui, jų eksploatacija tampa neefektyvi dėl ribotos galimybės juos pakrauti, patiriami didesni kelionės kaštai (sugaištama daugiau laiko) ir į aplinką išmetama daugiau CO2, o intensyvėjant laivų eismui mažėja navigacijos saugumas.
Įgyvendinant projektą numatyta išgilinti uosto laivybos kanalą nuo PK21 iki PK85 iki 15,0 m gylio ir taip pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas uoste mažinant esamus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigos infrastruktūros (laivybos kanalo) apribojimus ir tokiu būdu mažinti krovinių gabenimo laiko sąnaudas (kelionės kaštus), oro taršą bei didinti laivų eismo saugumą.
Šiandien Klaipėdos valstybinis jūrų uostas nebėra apsikeitimo kroviniais vieta – tai funkcionalus ir dinamiškas logistikos tinklo elementas, suvokiamas kaip svarbus šalies ekonominio konkurencingumo veiksnys tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.