AB „Vakarų laivų gamykla“ stiprina laivų remonto pajėgumus − eksploatacijai baigia ruošti antrąjį „Panamax“ tipo laivams skirtą doką
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas. Jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Šie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link.
Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.
Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį.
Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.
Plaukiojančio doko PD-170 pastatymo operacijai vadovavo ir sėkmingą jos baigtį užtikrino Uosto Kapitono tarnyba.
„Tai išskirtinis projektas, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo dirbo daugybė žmonių. Noriu jiems visiems nuoširdžiai padėkoti. Į savo nuolatinę vietą pastatytas dokas – tai vienas svarbiausių akcentų, bylojančių, kaip keičiasi Malkų įlanka, kaip ji atsiveria naujoms galimybėms ir perspektyvoms. Iki šiol senos krantinės ir nepakankamas gylis ribojo krovos procesus, neleido išnaudoti visų turimų krovos ir technologinių galimybių uosto kompanijoms. Galime pasidžiaugti, kad Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai jau užbaigti, šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi čia dirbančios įmonės“ – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Dabar laukiama 2-ojo įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapo pradžios. Jų rekonstrukcija yra būtina, norint remontuoti ir prišvartuoti atvykstančius didelio tonažo laivus, kadangi daugiau nei prieš 50 metų pastatytos krantinės dėl esamo ilgio ir gylio, nebeatitinka šių dienų laivybos tendencijų ir poreikių, šiuolaikinių laivų parametrų. Pokyčiai yra itin svarbūs tiek technologiniu, tiek komerciniu požiūriu ir padės pritraukti daugiau verslo atstovų bei kurti didesnę pridėtinę vertę Klaipėdos uostui.
Pasak „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, milijoninių investicijų, sunkaus, atsakingo darbo bei bendrų pastangų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėka, ne tik VLG įmonių grupė, bet ir Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė žengia į aukštesnį lygmenį.
„Šiandien stebime ilgai lauktus pokyčius, regime, kaip VLG įmonių grupės teritorija keičia savo veidą, auga galimybės, atsiveria platus naujų perspektyvų horizontas, kuriomis ryžtingai sieksime pasinaudoti. Pagerinus Malkų įlankos infrastruktūrą, teigiamą naudą neabejotinai pajaus tiek VLG įmonių grupė, tiek ir krovą vykdančios uosto įmonės, ten dirbantys žmonės. Galėdami remontui ir krovai priimti didesnius laivus, tapsime patrauklesni užsakovams, daugės naujų užsakymų, žmonėms netrūks darbo, bus kuriamos naujos darbo vietos. Pasaulis keičiasi, technologiniai procesai versle žengia į priekį, konkurencija tampa vis nuožmesnė, todėl svarbu nepamiršti, kad negalime atsipalaiduoti, nes ne visi suplanuoti pokyčiai dar įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri skyrė lėšų Malkų įlankos infrastruktūros išvystymui, negailėjo laiko ir didžiulių pastangų rengiant infrastruktūrą dokų pastatymui. Taip pat už profesionaliai atliktus darbus dėkoju ir projektą įgyvendinusiai rangovų kompanijai „BMGS“. Sklandaus bendradarbiavimo dėka, buvo įneštas svarus indėlis, siekiant, kad Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė ir Klaipėdos uostas būtų pažangos priekyje“, − teigė A.Šileika.