Klaipėdos uoste stebime aiškią tendenciją – projektinių, negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių srautai nuosekliai auga. Tai nėra atsitiktinis procesas, o kryptingas pokytis, susijęs su strateginiais energetikos, gynybos ir pramonės projektais. Todėl tokių krovinių judėjimas per Klaipėdos uostas turi būti vertinamas kaip ilgalaikė realybė, o ne išimtis.

Kartu matome ir vertiname vežėjams bei krovos terminalams kylančius iššūkius. Didėjant apimtims, vis labiau išryškėja infrastruktūros ribotumai, sudėtingos ir ne visada prognozuojamos leidimų derinimo procedūros, taip pat koordinavimo tarp institucijų trūkumas. Tai rodo, kad esama sistema ne visuomet spėja paskui rinkos poreikius.

Pavyzdys, kuris gerai parodo bendrą problemą. Rengiant negebaritinio krovinio pervežimą, dalis techninių duomenų tikslinama eigoje – tai yra normali praktika dirbant su sudėtingais, nestandartiniais kroviniais. Tačiau šiandien net ir nedideli patikslinimai reiškia, kad procesus tenka pradėti iš naujo – derinti leidimus, laukti sprendimų. Tai rodo, kad sistema nėra pakankamai lanksti ir nepritaikyta realioms darbo sąlygoms.

Taip pat svarbu suprasti, kad tokie kroviniai nebūtinai labiau apkrauna miesto infrastruktūrą nei įprastas sunkiasvoris transportas. Priešingai – dėl specialiai pritaikytos technikos jų svoris paskirstomas tolygiau, todėl realus poveikis keliams dažnai yra mažesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vis dėlto esminė problema yra ne pavieniai atvejai, o sisteminis pasirengimas. Jei siekiame, kad Lietuva išnaudotų augantį projektinių krovinių potencialą, būtina aiški lyderystė ir kryptingi sprendimai iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

LJKKA mato sprendimus ir jais dalinasi. Pirma, jei pripažįstame, kad negabaritinių krovinių gabenimas yra svarbus valstybės energetinei nepriklausomybei ir pramonės plėtrai, tai turi atsispindėti ir investicijose. Reikalingas tikslinis valstybės finansavimas miesto infrastruktūros pritaikymui – aiškiai apibrėžti ir techniškai parengti maršrutai, kurie veiktų kaip „žaliasis koridorius“ per Klaipėdą.

Antra, būtina supaprastinti ir paspartinti leidimų išdavimo procesus savivaldos lygmenyje. Šiandien jie per daug fragmentuoti ir jautrūs net nedideliems techniniams pokyčiams. Reikalingas vieno langelio principas, aiškūs terminai ir galimybė operatyviai koreguoti sprendimus.

Trečia, būtinas nuolatinis ir iš anksto organizuotas institucijų koordinavimas. Savivaldybė, uosto direkcija, kelių infrastruktūros valdytojai turi veikti kaip viena sistema, o ne atskirų sprendimų grandinė.

Ketvirta, svarbu keisti požiūrį į šį segmentą. Negabaritiniai kroviniai nėra problema – tai aukštos pridėtinės vertės veikla, kuri stiprina uosto konkurencingumą ir kuria ekonominę naudą visam regionui.

Šiandien turime pasirinkimą – arba prisitaikome prie augančių srautų ir juos išnaudojame, arba leidžiame jiems nukeliauti į kitus regiono uostus. Verslas savo dalį jau daro – dabar metas sisteminiams sprendimams valstybės lygmeniu.

Komentaro autorius – LJKKA prezidentas Laimonas Rimkus